knėpšterėti

knė́pšterėti, -ėja, -ėjo žr. knėpštelėti: Tam vaikuo reik su rite suduoti, ne biškį knė́pšterėti, kad pajustum KlvrŽ. Galūnėj užsikorė keturi obulai, aš knėpšterėjau, ir nukrito Šts.